Naujienos

Visi trys moksleiviai be galo dėkingi KFF už rėmimą. "Net nežinau kaip išreikšti dėkingumą, kad visa tai tapo įmanoma, bet tik labai noriu pasakyti be galo didelį AČIŪ," rašo Gabija. "Už visa tai turiu dėkoti jums. Esu dėkingas už viską, ką darote, kad pagerint Lietuvos šiandienos ir ateities kartų gerovę," dalinasi Arnas, o Kipras rašo "Ačiū jums, kad mano svajonė virto tikrove".

Moksleiviai šauniai prisitaikė prie jų naujo gyvenimo JAV ir kasdien laukia naujų iššūkių ir įspūdžių.

"Taip atrodo, kad jau per amžius buvau dalis šios bendruomenės. Pereinamasis laikotarpis buvo gan nesunkus ir  susidūriau su nemažai akademinių iššūkių, kurie stūmė mane būt geresniu moksleiviu. - dalinasi Kipras. - Niekada nemaniau, kad man gali patikt Filosofija, bet dabar žinau, kad tikrai taip."

Arnas įspūdingai dalinasi: "Visada tikėjau, kad išbandant naujas galimybes ir pasinaudojant visomis įmanomomis progomis, sukūriama pati įspūdingiausia patirtis, o aplinka, kurioje aš dabar esu, suteikia daug galimybių išbandyt kažką naujo. Rudenį dalyvavau užsiėmimuose, kokiuose niekada neteko dalyvauti ir jei ne ši programa, turbūt niekad ir nebūtų tekę. Dalyvavau šokių pamokose ir padėjau statant mokyklos teatro pjesę. Prisijungiau prie mokyklos plaukimo komandos ir atstovausiu ją įvairiuose renginiuose."

Gabija nuoširdžiai aprašė savo emocijas: "Buvo visko per pirmuosius tris mėnesius, bet toks jau tas gyvenimas. Kaip kažkas pasakė: "negali būt vaivorykštės be lietaus'. Blogos dienos negali užgožti gerų dienų čia, ir netgi blogos dienos paprastai turi kažką gero jose. Labai myliu šią mokyklą ir šį nuostabių kampelį (gamta čia tokia graži!), esu labai laiminga, būdama čia."

Tačiau daugiausia įspūdžių moksleiviams sukėlė sutikti žmonės.

"Supratau, kad žmonės čia labai panašūs į lietuvius. Nežinau kodėl, bet prieš atvažiuojant maniau, kad jie bus kitokie, tačiau tai tikrai ne. Dabar matau, kad nesvarbu kur gyveni, žmogus yra žmogus, su panašiomis problemomis, emocijomis ir mintimis," rašo Gabija.

"Aš sutikau daugybę įdomių žmonių ir susiradau nemažai naujų draugų. Vienas iš nuostabiausių dalykų pakolkas tai, kad esu amerikietiškos šeimos dalis ir patiriu tiesiogiai jų kasdieninų gyvenimą. Šie žmonės sutiko mane išskėstomis rankomis ir labai palengvino visą integracijos procesą. Dabar jaučiuosi kitos kultūros dalimi. Toks panardinimas į naują gyvenimą atrodė kiek bauginančiai iš pradžių ir kartais ilgėjausi namų, tačiau laikui bėgant, pradėjau vis labiau vertinti šią naują aplinką," dalinasi Arnas.

"Susiradau daug nuostabių naujų draugų, kurie man labai padeda ir bando mane supažindint su amerikietišku maistu, tradicijomis bei užsiėmimais. Visi šie žmonės, nauji draugai, priimančioji šeima,  mokytojai, yra vienodai nuostabūs ir jie labai domisi Lietuva, lietuvių kalba, maistu ir tradicijomis, " pastebi Kipras. 

Vienas iš didžiausių ASSIST programos tikslų - pasisemti vertingos patirties, pasidalinti ja su kitais ir niekad nepamiršti kas esi. Arnas gražiai apibūdina ką tai reiškia pasidalinti savo patirtimi su kitais: "Vienas iš didžiausių pokyčių savyje, kurį pastebėjau, tai tautiškumo jausmo augimas. Jaučiuosi atstovaujantis savo kraštą ir todėl išmokau tai dar labiau vertinti. Daugumai mano bendraklasių aš galbūt vienintelis lietuvis, kurį jie turės galimybę pažinti, taigi labai natūralu, kad jie suformuluos savo nuomonę apie Lietuvą, remdamiesi nuomone apie mane. Nors tai gal ir didelė atsakomybė, tačiau ji mane skatina susimąstyti ką iš tikrųjų reiškia būti lietuviu. Aplinka, kurioje dabar esu, yra didžiausias veiksnys, kuris verčia mane taip galvoti ir gali būti, kad be jo, aš niekada nebūčiau apie tai net pagalvojęs.

Ačiū Gabija, Arnai ir Kiprai, ir Sėkmės Jums!

Nuotrauka: A. Gosnell (ASSIST)