Naujienos

Skaitytojų balsavimo rezultatus „Metų paslaugos“ baigiamajame renginyje paskelbė naujienų portalo vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė–Vnarauskienė.

„Tarp kandidatų buvo įvairaus laikotarpio verslininkų: prieškario žinomi verslininkai, tokie kaip J. Vailokaitis, jau atkurtosios Lietuvos verslininkai, sėkmingai perėję iš sovietinės planinės ekonomikos į laisvąją rinką, tokie kaip B. Lubys, jaunosios kartos verslininkai, sukūrę XXI amžiaus verslus, tokie kaip I. Laurs. Džiaugiuosi, kad Delfi skaitytojai pasirinko Juozą Kazicką, nes jis buvo tikrai iškili asmenybė, daug prisidėjusi prie Lietuvos verslo bendruomenės augimo ir puoselėjimo. J. Kazickas iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į šalį parvežė vakarietišką verslo supratimą, vakarietiškas verslo vertybes. Tik jo dėka tuomet Lietuvoje investavo pasaulinės kompanijos, leidusios mūsų rinkai įgauti naują plėtros pagreitį. Šiuo metu visi naudojamės mobiliuoju ryšiu, o juk būtent J. Kazicko iniciatyva mobilusis ryšys atsirado Lietuvoje ir tuo metu tai buvo revoliucinė technologija mūsų šaliai. Lietuvos verslo bendruomenei labai svarbu minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį pagerbti ir Lietuvai labiausiai nusipelniusius verslininkus, prisiminti jų indėlį į tokį verslo pasaulį, kokį turime šiandien“, – kalbėdamas apie J. Kazicko nuopelnus sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

13 proc. portalo skaitytojų balsų surinkęs prieš 4 metus miręs J. Kazickas 2006 m. buvo tituluojamas turtingiausiu lietuvių kilmės verslininku. Jis įkūrė kompanijas „Neris International“, „Neris Coal Export“ ir „Neris Holding Company“. 1991 m. Lietuvoje įsteigė pirmąją Baltijos šalyse privataus kapitalo telekomunikacijų bendrovę „Litcom“. Juozo Kazicko dėka vienos stambiausių Jungtinių Amerikos valstijų bendrovių investavo Lietuvoje – „Phipip Morris“, „Coca-Cola“, ir „Motorola“. Vienas žymiausių išeivijos verslininkų rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės stiprinimu, konsultuodamas Vyriausybę, organizuodamas Lietuvos aukščiausių vadovų susitikimus su JAV ir Vakarų Europos vadovais, rengdamas Amerikos finansinių fondų atstovų vizitus į Baltijos šalis. Antroje vietoje po J. Kazicko liko Jonas Vailokaitis (1886-1944) – vienas žymiausių ir turtingiausių XX a. pradžios verslininkų Lietuvoje. Kartu su broliu Juozu jie įkūrė plytų ir čerpių bendrovę „Palemonas“, lietuviškų maisto produktų eksporto bendrovę „Maistas“, „Eksportas ir Importas“, „Cukrus“ ir „Urmas“. Jonas kartu su broliu įsteigė ir valdė privačią įmonę „Metalas“, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Lietuvoje, o jos kapitalas 1938 m. siekė net 7,5 mln. litų. Jonas Vailokaitis drauge su A. Stulginskiu, A. Dubinsku ir P. Grajausku įsteigė Lietuvos Ūkio banką bei inicijavo akcinės draudimo bendrovės „Lietuva“ įsteigimą. Iš šiame šimtmetyje dirbusių ar dirbančių verslininkų geriausiai įvertinti buvęs „Achemos“ grupės prezidentas Bronislovas Lubys ir broliai Vizbarai (aukštųjų technologijų bendrovės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjai), su vienodu skaitytojų balsų skaičiumi (9 proc.) išsirikiavę iškart po J. Vailokaičio. „J. Kazicko paskelbimas Šimtmečio verslininku stebina kiek mažiau – tai išties garbingas žmogus, sukūręs milijardines apyvartas generavusius verslus ne bet kur, o Jungtinėse Valstijose, daug prisidėjęs pritraukiant investicijų atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, filantropas, mokslo skatintojas. Bet itin džiugina tai, kad dabartiniai žmonės itin vertina jau istorija tapusias asmenybes, tokius kaip J. Vailokaitis ar Jokūbas Frenkelis. Tai parodo, kokia svarbi yra mums šalies istorija ir kiek daug žinome apie prieškario verslą“, – sakė „Lietuvos šimtmečio verslininko“ idėjos autorius Žydrūnas Damauskas, ryšių su visuomene agentūros „Avenire“ vadovas.

Tapti „Šimtmečio verslininku“ pretendavo žymiausi ir įvairiais Lietuvos istorijos etapais tiek šalyje, tiek ir užsienyje veikę verslininkai, kurie savo darbais, atsidavimu šaliai bei visuomenei labiausiai prisidėjo prie Lietuvos pažangos bei modernaus verslo augimo. Tarp kandidatų buvo vos įkurtos valstybės pirmųjų bankų kūrėjai, mecenatai, įvairių verslo sričių pradininkai, visuomenininkai, sovietmečiu emigracijoje įmones įkūrę lietuviai, o taip pat dabar sėkmingus, inovatyvius, už šalies ribų žinomus verslus kuriantys žmonės. Į sąrašą pateko tiek didžiausi darbdaviai, verslo koncernų steigėjai, tiek ir jauni žmonės, sukūrę aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus.

www.DELFI.lt

2018 m. gegužės 11 d. 16:34