Naujienos

Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatė – prof. dr. Giedrė Čepaitienė
05/24/2024
Gegužės 22 d. posėdžiavusi kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos komisija nutarė 2024-ųjų metų kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premiją skirti filologei, visuomeninės lituanistinės veiklos dalyvei ir organizatorei prof. dr. GIEDREI ČEPAITIENEI.

 

 

Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė), kilusi iš Pliorišių (Šakių r.), Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą baigė Kudirkos Naumiestyje, studijoms ir aspirantūrai (dabar – doktorantūra) pasirinko Vilnių ir čia, Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar – Lietuvių kalbos institutas), apgynusi disertaciją „Lietuvių kalbos tariamosios nuosakos formų istorija“ (mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius), įgijo mokslų daktaro laipsnį.

1981–2015 m. kalbininkė dėstė Šiaulių pedagoginiame institute (1997–2020 m. Šiaulių universitetas), 2003 m. jai suteiktas profesorės vardas. Dvi kadencijas buvo Šiaulių universiteto senato narė. 1990–1993 m. dirbo Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja (kartu dirbdama ir Juliaus Janonio gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja), buvo Šiaulių kolegijos steigiamosios tarybos narė, Šiaulių kolegijos atestacijos komisijos pirmininkė.


Svarbiausios prof. dr. Giedrės Čepaitienės mokslo veiklos sritys – etnolingvistika, pragmatika, dalyko didaktika, dialektologija, kalbos istorija. Dirbdama Šiaulių universitete, kalbininkė dėstė daug įvairiausių teorinių kalbos dalykų bakalaurantams ir magistrantams: lietuvių rašomosios kalbos istoriją ir lietuvių kalbos istoriją, retoriką, specialybės lietuvių kalbą, lietuvių kalbos fonetiką; pasirenkamuosius dalykus: lietuvių kalbos etiketą, kursą „Jonas Jablonskis ir bendrinė kalba“, pokalbio technologijas, lietuvių kalbos didaktiką, politinę retoriką, šnekos aktų teoriją, pragmatinę lingvistiką, vedė pratybas ir seminarus, vadovavo dešimtims bakalauro ir magistro darbų, buvo keleto daktaro disertacijų oponentė, doktorantūros tarybų ir habilitacijos komitetų narė.

Svarbus Giedrės Čepaitienės indėlis į mokyklinę lituanistiką. Mokslininkė viena ir su bendraautoriais parengė keliolika vadovėlių ir mokymo priemonių studentams, moksleiviams ir mokytojams, buvo Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projekto ekspertė (2013). Kalbininkė yra paskelbusi per 150 mokslo straipsnių, skaičiusi pranešimų daugiau kaip 70 mokslinių konferencijų (iš jų per 20 užsienyje), pati parašė ar kitaip prisidėjo prie 20 knygų (tarp jų ir vadovėlių) parengimo. Giedrė Čepaitienė yra ilgametė Lietuvių kalbos draugijos narė, aktyvi renginių dalyvė ir organizatorė, naujų sumanymų iniciatorė.

Reikšmingas Giedrės Čepaitienės veiklos baras – gimtosios Zanavykijos žymių žmonių darbų, gimtosios šnektos tyrimai ir sklaida. Kalbininkė yra Jono Jablonskio auditorijos Šiaulių universitete, taip pat ilgametės tradicinės mokslinės konferencijos „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“, nuo 1990 m. rengtos kas penkeri metai universitete, iniciatorė ir įkvėpėja. Giedrė Čepaitienė – daugelio leidinių apie šio krašto šviesuolius autorė, bendraautorė, sudarytoja ar išsamių įvadinių straipsnių rengėja. Be jos neįsivaizduojama Šakių rajone kasmet rengiama tradicinė Kalbos diena, jos tekstų visada laukia Šakių krašto kalendoriaus rengėjai ir laikraščių redakcijos. Giedrė Čepaitienė yra mėgstama ir laukiama lektorė – sunku suskaičiuoti visuomenei skirtas jos paskaitas apie Zanavykijos šviesuolius, apie lietuvių kalbą ir kultūrą, skaitytas Šiauliuose, gimtajame Šakių krašte ir kitur Lietuvoje.


Už darbus, skirtus gimtojo krašto kalbai ir kultūrai, Giedrė Čepaitienė 2010 m. apdovanota Jono Jablonskio premija. Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos komisija, įvertinusi Giedrės Čepaitienės plačiašakę mokslinę ir pedagoginę veiklą, lietuvių kultūrai ir lituanistikai nusipelniusių asmenybių paveldo tyrimą ir sklaidą, garsių gimtojo krašto asmenybių įamžinimą prasmingais leidiniais ir renginiais, nutarė skirti darbščiajai mokslininkei ir visuomenininkei šią Kazickų šeimos fondo ir Lietuvių kalbos draugijos įsteigtą premiją.

Pagerbdama savo lietuvių kalbos mokytoją Panevėžio mergaičių gimnazijoje Petrą Būtėną (1896–1980), jo vardu pavadintą premiją 2002 m. įsteigė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). 2018 m. premiją bendru sutarimu atkūrė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Petras Būtėnas – kalbininkas, tautotyrininkas, vertėjas, pedagogas – buvo viena ryškiausių tarpukario Panevėžio asmenybių. Kalbininko ir jo mokinės atminimą įamžinanti premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno mokslinės ir pedagoginės veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, norminamoji kalbotyra, onomastika, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą. Pirmuoju atkurtos premijos laureatu 2019 m. tapo pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autorius doc. dr. Bronius Dobrovolskis. 2020 m. premija įteikta dr. (HP) Ritai Miliūnaitei, 2021 m. – prof. habil. dr. Kazimierui Romualdui Župerkai, 2022 m. – doc. dr. Reginai Venckutei, 2023 m. – prof. habil. dr. Evaldai Marijai Jakaitienei.
« Atgal