Titulinis
  • EN
  • LT
Facebook
  • Apie mus
    • Apie Mus
    • Dr.Juozas ir p.Aleksandra Kazickai
    • Juozas Petras Kazickas
    • Aleksandra Kalvėnaitė Kazickienė
    • Aleksandras Kęstutis Kazickas
    • Juozas Mindaugas, Mykolas Vytautas, Jonas Algirdas Kazickai
    • Jūratė Kazickaitė
    • Jūratės Puslapis
    • Rezidencija Vilniuje
    • Fondo valdyba ir darbuotojai
    • Kasmetinės paramos ataskaitos
    • Aukokite
    • Įdarbinimo galimybės
    • Kiti dokumentai
  • Programos LT
    • Programa "Jaunimas Gali"
    • Uncommon LT
    • Kauno Technologijos Universitetas
    • Sourcery for Kids
    • Kompiuteriai Mokykloms
    • Jungtis Lietuvai/Bring Together Lithuania
    • Prezidentinė V. Adamkaus Biblioteka
    • M. Mažvydo Biblioteka - A. Damušio Demokratijos Studijų Centras
    • Valdovų Rūmai
    • Sakralinės Muzikos Valandos
    • Pažaislio Muzikos Festivalis
    • Mamų Unija
    • Kauno Klinikos
    • Santaros Klinikos
    • Nacionalinė Alopecijos Asociacija
    • Sodžiaus Meistrai
    • Šv. Jono Vaikai
    • P. Būtėno ir A. Kazickienės Atminimo Premija
    • Renkuosi Mokyti!
    • Vargdienių Seserų Vienuolija
    • Tarptautinė Kalėdų Labdaros Mugė
    • Kitos Programos
    • Kiti Fondai
  • Programos JAV
    • Jeilio (Yale) Universitetas
    • J. P. Kazicko podaktarinė stažuotė
    • Vašingtono Universitetas
    • A. Kazickienės atminimo programa
    • A. Kazickienės lituanistinė mokykla
    • ASSIST
    • ExCEL Užsienyje
    • Hoops 4 Hope
    • Uncommon
    • Skubiosios Medicinos Rezidentūra Cincinnati
    • USC Shoah Foundation
    • Neringos Stovykla
    • Dainų ir Šokių Šventės
    • JAV LB Švietimo Taryba
    • Rytinio Longailendo Vaikų Muziejus
    • Ellen Hermanson Fondas
    • Mercy Centras
    • Yst Hemptonas (East Hampton)
    • Kitos Programos
  • Paraiškos
    • Rūpimi klausimai
    • Paraiškų teikimo eiga ir formos
    • Registracija paraiškos teikimui
  • Naujienos
  • Kontaktai
  • Vilties kelias
    • Knyga "Vilties kelias"
    • "Vilties kelias" vokiškai
    • "Vilties kelias" rusiškai
    • Jūratė Kazickaitė: Šių dienų pabėgėliuose randu savo mamos prisiminimus
PAGAL SAVO PASIRINKIMĄ
09/27/2024 - MŪSŲ NAUJA INTERNETINĖ SVETAINĖ
Plačiau »
09/16/2024 - Kazickų šeimos vizitas Lietuvoje
09/17/2024 - Pirmą kartą surengtame „Kazickų šeimos fondo“ bendruomenės ir padėkos partneriams vakare – garbūs svečiai iš JAV ir Lietuvos
Plačiau »
09/12/2024 - Įteikta dr. Vaclovo ir Stefanijos Čepukėnų vardinė stipendija
Plačiau »
09/02/2024 - Šią savaitę prasidėjo naujieji mokslo metai
Plačiau »
08/29/2024 - Sveikiname KŠF STEM stipendijos laimėtojus
Plačiau »
07/15/2024 - In Memoriam Aleksandrai ir Juozui Kazickams
08/09/2024 - Vilniaus biuro direktorės kelionė į JAV
Plačiau »
07/26/2024 - Skatinamosios stipendijos KTU studentams
Plačiau »
08/01/2024 - Yale universitete įvyko AABS 2024 konferencija
Plačiau »

Naujienos

Prisimenant Aleksandrą Kazickienę
06/17/2017

Jau prabėgo šešeri metai kaip pasaulis prarado mylimą Aleksandrą Kazickienę jos 91-ojo gimtadienio rytą birželio 17, 2011. Daugelis žmonių ją prisimena kaip ištikimą žmoną, mylinčią mamą bei močiutę, dievinančią gyvenimą, besidžiaugiančią kiekviena jo akimirka, tačiau tik keletas pažinojo ją kaip išdykusią paauglę, turinčią didelę svajonę tapti balerina. Prisiminkime Aleksandrą Kazickienę šiandien kaip moksleivę, augančią Panevėžyje jos pačios žodžiais iš Panevėžio mergaičių gimnazijos "Atsiminimų" II dalies:


ATGAL PAŽVELGUS...

 

Kai pagalvoju apie savo jaunystės metus, praleistus abiejose gimnazijose, daug prisiminimų, įvykių ir vaizdų prabėga prieš mano akis.

 

Prisimenu kaip 1929 metais birželio mėnesį su baime laikiau stojamuosius egzaminus iš trečio pradžios mokyklos skyriaus į pirmąją gimnazijos klasę. Ir koks buvo džiaugsmas, kai sužinojau, kad egzaminus išlaikiau ir buvau priimta į gimnaziją.

 

Tris metus mokėmės kartu su berniukais tik skirtingose klasėse. Gimnazija buvo labai perpildyta, mokėsi dviem pamainom: rytinėse ir vakarinėse klasėse. Ir koks buvo džiaugsmas kai 1932 metais mergaitėms buvo pastatyta nauja, graži, balta kaip gulbė (rodos S. Neries išsireiškimas) gimnazija. Buvom labai laimingos ir didžiavomės savo erdviu ir modernišku pastatu. Bet erdvioj, naujoj gimnazijoj mūsų buvo daug. Ypač mano klasė buvo didžiausia ir išdykiausia mūsų gimnazijoj. Mūsų buvo virš 50, turėjom daug įvairiausių talentų, gerų ir blogų. Buvom pilnos visokių išdaigų ir prasimanymų. Net ir 1-oje klasėje, dar berniukų gimnazijoj, jau pasireiškėm su savo išdaigom.

 

Prisimenu, kaip mūsų lietuvių kalbos mokytojas p. Kuodys labai mėgdavo šildytis prie baltos koklinės krosnies. Kažkas sugalvojo ištepti krosnį balta kreida ir kai mokytojas prie krosnies pasitrindavo, aišku, jo tamsus kostiumas pabaldavo. Jis to nejuto, buvo didelio juoko. Kita išdaiga jau atsitiko mūsų mažoms mergaitėms, kurios sėdėjo pirmame suole. Kadangi p. Kuodys buvo labai aukštas, tai jis sėdėdamas ant paaukštintos katedros, ištiesdavo savo ilgas kojas, ir jo batai ilsėdavosi ant pirmo suolo. Mūsų mergaitės susigalvojo ant jo padų papaišyti. Čia ir vėl visai klasei daug juoko, o mokytojas nesuprato kodėl mes juokiamės.

 

Jau mergaičių gimnazijoj kažkas mūsų klasėje sugalvojo kreida ant puspadžių išpaišyti "vištos kojas" ir išeiti pasivaikščioti po koridorių. Aišku, viso koridoriaus grindys baltavo "vištos pėdom". Budinti mokytoja tuojau susekė, iš kur tie pėdsakai atėjo. Netrukus į mūsų klasę atėjo p. Direktorius ir pareikalavo kaltininkės prisipažinti. Kadangi kaltininkės neatsirado, visa klasė turėjo plauti koridoriaus grindis.

 

Per 1-ąją balandžio mes sugalvojom pasikeisti klasėm. Mokytojas, kuris turėjo pamokas mūsų klasėje, atėjęs ir pamatęs visai kitus veidus, atsiprašydavo, pagalvojęs, kad suklydo, ir eidavo ieškoti savo klasės. Tas pats įvykdavo ir kitoj klasėj, su kitu mokytoju.

 

Kadangi mūsų klasė pasidarė nebesuvaldoma, mokytojų komitetas nutarė mus išskirstyti, padarė dvi klases: a ir b. Tai buvo 6-oje klasėje. O kiek baimės ir nežinios pergyvenom! Kur mes pateksim, ar būsim atskirtos nuo savo draugių? Mokytojų tikslas ir buvo pačią aktyviausią grupę išskirti. Tačiau, mūsų laimei, dauguma iš mūsų grupės pasilikom kartu 6b klasėje, kuri iki pat gimnazijos baigimo pasiliko aktyviausia.

(...)

Negaliu nepaminėti mūsų paišybos mokytojo p. Vaicechavičiaus. Vieną kartą jis mums davė užduotį: nupiešti "Mano svajonė". Aš labai mėgdavau šokti baletą, ir mano svajonė buvo tapti balerina. Kažkur žurnale pamačiau balerinos Juozapaitytės fotografiją baleto pozoje. Nukopijavau jos figūrą, fone nupiešiau teatro rūmus, puokštę gėlių ir kitką. Prisimenu kita mergaitė nupaišė porą mažų kūdikėlių, pieno buteliukus su čiulptukais ir vystyklus, kabančius ant virvės. Deja, tik vieno vaikučio susilaukė, o svajotoja balerina - net 5, ir balerina niekaip netapo.

(...)

1937 metais baigusi gimnaziją, iš Panevėžio išvažiavau ir daugiau ten negrįžau. Tačiau vėliau, po daug daug metų, kai tik apsilankydavau Lietuvoj, per geras protekcijas (KGB šnipų leidimu), aplankydavau Panevėžį ir nors iš toli pažvelgavau į mūsų "baltą gulbę".

(...)

Prabėgus daugeliui metų, vaikščiojau viena po miestą, nors giminės ir siūlėsi kompaniją palaikyti. Man jų nereikėjo. Norėjau viena jaunystės takeliais pavaikščioti, pasvajoti, prisiminti, paliūdėti taip greit, audringai, tragiškai, bet ir įdomiai bėgančio gyvenimo.

 

Aleksandra Kalvėnaitė - Kazickienė

1992 11 12

Niujorkas

« Atgal
Puslapių kūrimas
Svetainių kūrimas
CRM
© 8634. Visos teisės saugomos.