Naujienos
 |
Aleksandra Kalvėnaitė Kazickienė, Juozo Petro Kazicko žmona, penkių vaikų mama ir vienuolikos anūkų močiutė, kilnios dvasios ir dosnaus būdo moteris, mirė 2011 m. birželio 17 d. per savo 91-ą gimtadienį. Minint šias metines, sekmadienį, birželio 17 d. 12 val. visi mielai kviečiami į Šv. Kazimiero bažnyčią Vilniuje į šv. Mišias bei koncertą, skirtus jos atminimui.
Ji gimė Panevėžyje, gyvenimo audrų nublokšta į Vokietijos pabėgėlių stovyklą, iš jų į Ameriką, sulaukė laimingo gyvenimo metų, kada galėjo kurti šeimą ir daryti gerus darbus. Ji niekada nepamiršo savo Tėvynės ir buvo laiminga pamatydama ją atgavusią Nepriklausomybę.
Nuo 1943 m. iki 2000 m. ji rašė dienoraštį. Ji suprato, kad jai labai pasisekė, kaip kad ji sakė: buvo labai dalinga, galėdama gyventi gerai, ir rašydama, niekad nepamiršo išreikšti dėkingumo Dievui už savo gyvenimo malones: pirmiausia, už atsidavusį vyrą, kuris savo kelionių metu jai parašė daugiau kaip 100 laiškų, kurie yra pilni meilės ir ilgesio; už savo dukrą ir keturis sūnus (Kęstutis Aleksandras mirė 1976 m.), kurių gyvenimus lydėjo sėkmė ir kurie laimingai vedę, ir už savo anūkus, kurie tęsia Kazickų šeimos filantropinius darbus Kazickų šeimos fondo dėka.
Ji savo dienoraštyje vis kartojo per visus 60 metų:
“Aš turiu savo namus, savo sodą, savo mielą kampelį, mano brangius vaikučius, ir gyvenimas eina ramiai. Tikrai, kiekvieną kartą kai giliau pagalvoju, aš neturiu teisės dejuoti ar būti nelaiminga. Mes tokie dalingi, ypač aš, ir aš dėkoju Tau Dieve už tą dalią... Mielas Dieve, Tu esi nepaprastai geras man... Aš esu begaliniai laiminga su savo mylimu vyru ir puikiais vaikučiais... Dėkoju, Dieve, už laimę!”
Prisiminkime tuos, kuriuos mylėjome, bet kurių nebėra šalia, ir būkime amžinai dėkingi Dievui už šią brangią dovaną – gyvenimą.
Jūratė Kazickaitė
Kazickų šeimos fondo prezidentė
|
