Naujienos

“Prieš 30 metų kovo 11-ąją man ir mano tėvui Juozui Kazickui buvo suteikta didelė garbė būti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto patvirtinimo liudininkais Vilniaus Parlamente.

Tai buvo itin emocinga diena mums visiems diasporoje, ilgai ir sunkiai dirbusiems ir nepraradusiems svajonės pamatyti Lietuvą vėl laisvą. Kai nekenčiamas komunizmo simbolis, kūjis su pjautuvu, buvo uždengtas didžiule geltona, žalia ir raudona Lietuvos vėliava, ilgai verkėme iš laimės abu su tėvu stipriai apsikabinę.

Išėjome iš Parlamento apie pirmą valandą nakties. Šimtai žmonių stovėjo lietuje ir šaltyje plazdendami trispalves, giedodami Lietuvos tautišką giesmę ir skanduodami "Ačiū" valdžios atstovams, priėmusiems šį drąsų sprendimą - pasipriešinimą tironijai ir laisvės paskelbimą.

“"Lietuva, Tėvyne mūsų,

Tu didvyrių žeme...

Tegul Tavo vaikai eina

Vien takais dorybės,

Tegul dirba Tavo naudai

Ir žmonių gėrybei...

Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse..."

      - iš Lietuvos tautiškos giesmės:

Jūratė Kazickaitė

Iš dr. Juozo P. Kazicko atsiminimų 2007 m.:

            "...Nežinau kaip galima aprašyti šį istorinį momentą. Tuo momentu, tuo metu reikėjo būti ten, kad galėtum perduoti tą jausmą, tą dvasinį įtempimą, tą virpesį apimantį ne tik širdį, bet ir visą kūną, ilgesį, sapną tampantį realybe, kurią galim matyti akimis, pasiekti ranka. Argi čia tas pavergtas, sutryptas, išniekintas kūnas, kurio dvasia staiga kyla ir užpildo kiekvieną ląstelę. Tu čia, tu su visais, tu su visa Lietuva.

            Ir kada ponia B apsirengusi su tautiniais drabužiais įžengia į salę, nešdama mūsų laisvės tikėjimo bibliją ir kada kiekvienas praradęs nuo įtampos kvapą stovėdamas ant pirštų galų eina tartum krislu su ja žingsnis po žingsnio, ten, kur kovojo už tėvynės laisvę, padėt ranką ant jos ir padaryt amžiną priesaiką gerbti tą atgimstantį angelą, kad jis niekad nebūtų pavergtas, sužeistas ar įžeistas ir kad neštų visiems ir visoms generacijoms laisvę, laimę, gyvybės džiaugsmą...

P.S

Esu lygiai taip pat vienas iš nedaugelio, kuris įsijungė į Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ekonominėj, socialinėj, labdaros ir netgi politinėj srityse (pagal mano charakterį labiau užkulisiuose negu viešumoj). Nepretenduoju galįs padaryti kritišką vertinimą, vienok nesu apsivylęs ir pažanga kurią per paskutiniuosius 17 metų padarėm. Suma sumarum, aš matau gražią, pažangią Lietuvą, vertingą EU narę, vienok nuolat egzistuojančią Rusijos šešėlyje, keliantį tiek vidines, tiek išorines problemas. Sovietų okupacijos laikotarpis turėtų būti mūsų mokyklose privalomas kursas".

Nuotraukoje: Jūratė Kazickaitė ir dr. Juozas P. Kazickas 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Parlamente